(Ne)gimę bėgti maratono

Jei kas nors dabar lieptų nubėgti maratoną, turbūt atšoktumėt kaip nuo įkaitusio daikto. Nes daugelis neįsivaizduoja savęs bėgančio net trumpą distanciją, ką jau kalbėti apie 42 kilometrus.

Tačiau, jei pažiūrėtume iš kitos perspektyvos - gimęs kūdikis turbūt irgi neįsivaizduoja, kad netrukus atsistos ir galės pats nueiti nuo sofos iki stalo, nuo namų iki darželio, vėliau mokyklos. Maratonas jam iš viso atrodo neįmanomas, nes jis dar net neįsivaizduoja, kad galės atsistoti ir eiti.

Iš tiesų, kasdien įveikiame tam tikras distancijas tiek fiziškai, tiek psichologiškai, tik jos būna mums įprastos ir dažnai jų net nejaučiame. Tai yra tapę mūsų rutina, įpročiais, kurie per ilgą kartojimą užprogramuoti pasąmonėje. Sustojame ir susimąstome tik tuomet, kai pajuntam didesnę kliūtį, kuri mūsų smegenims yra nepažįstama. Nes tokia mūsų proto prigimtis, signalizuoti apie tai, kas nepažįstama, atmest, bėgti nuo to, nes ten gali grėsti pavojus.

Taigi ir maratono pasiūlymas mūsų smegenims būtų baugus (nebent esat profesionalus bėgikas ir tam tikrai treniruojatės). Bet mūsų smegenys yra be galo plastiškos. Ir jei joms duotume tokį tikslą, jos darytų viską, kad jį pasiektų. Kūdikis turi motyvacijos atsistoti ir eiti matydamas, kaip tai daro kiti, nes nori pats pasiimti saldainį nuo stalo ir nesvarbu, kiek kartų reikės nugriūti, nes jis dar nežino, kad tai gali būti skausminga. Suaugę žmonės savo tikslus pasirenka racionaliau, dažnai įvertindami tam tikrus aspektus, nes jau turi patirties. Ir nors vaikų smegenys pasižymi kiek didesniu plastiškumu nei suaugusiųjų, bet, jei elgtumėmės kaip kūdikis, tiesiog naiviai, visa širdimi norėtume atsistoti ir nubėgti - tai pavyktų. Gal kaip ir kūdikiui, nebūtinai idealiai ir iš karto, bet tikrai pavyktų.

Suaugusio žmogaus smegenys jau turi prikaupusios tam tikros informacijos, kuri mus skatina imtis įprastų dalykų, bet stabdo nuo naujų iššūkių ir patirčių, nes tai, kas nepažįstama mūsų smegenis “šiek tiek” gąsdina. Ir nuo to, kiek patirties geros ar blogos turim, priklauso, kiek esam ryžtingi imtis tam tikrų dalykų. Nors iš tiesų, kiekvienas galėtume maratoną nubėgti. Kaip ir pasiekti kitus tikslus, kurie šiandien mums atrodo svetimi ir tolimi.

Ir pradėti reiktų nuo tos minties prisijaukinimo savo galvoje. Nuo aiškios vizijos, ko noriu, kaip jausiuosi, kai tai atliksiu, kaip save tuomet įsivaizduoju, kaip atrodo mane supanti aplinka. Kai savo mintyse susikuriam aiškią viziją ir ją nuolatos sau primenam, vizualizuojam, mūsų smegenys ima priprasti prie tos minties ir tai nebeatrodo taip svetima ir baugu. Mūsų smegenys mokosi kartodamos, tad kai tai tampa pažįstama, jos tarsi savaime skatina imtis veiksmų, kad tą tikslą, kas tai bebūtų, ar realus maratonas, ar kitas jūsų asmeninis siekis, pasiektumėt. Nes jos nori to jausmo, nori to patyrimo, kurį susikūrėt savo galvoje. Nejučia visos aplinkybės, jūsų paties veiksmai ima orientuotis į tai, apie ką svajojot. Ir suvokiate, kad tas tikslas tampa pasiekiamu, pasiektu ir jausmas, kurį vizualizavot tampa tikras, realus.

Nesakau, kad tai lengva. Nes mes gyvem savo negatyvių minčių ir baimių kontekste, bet labai norint ir kurį laiką padirbėjus su savo mintimis, viskas tampa įmanoma. Ir gal ne iš pirmo karto. Tikrai kartais gali tekti atsitraukti, nes galbūt neįvertinot vienos ar kitos pakeliui sutiktos aplinkybės… bet jei galutinis jausmas nesikeičia, jūs ir toliau rasit būdų, kaip tą maratoną įveikti.

Galit įveikt, pasiekt tam tikrus tikslus ir skausmo dėka, bet tada nejausit jokio malonumo, nes neturėsit vizijos, ko siekiat ir kokio jausmo trokštat ir visada naujas tikslas nudegins, kels asociacijas, kad vėl bus sunku, skaudės ir teks kankintis. Gal todėl daugelis net nepradeda kažko siekti, nes bijo to skausmo. O jei būtų vedini išankstinio pasitenkinimo jausmo, tai darytų su lengvumu ir visos papildomos pastangos atrodytų malonios, nes žinotumėte kur jos veda.

Tad svajokit ir bėkit savo maratonus - visi tai galim. Nebūtinai kiekvienas maratonas yra jūsų, pajauskit, kam turit energijos ir motyvacijos. O jei reikia navigacijos, RTT puiki praktika, padedanti nuimti baimes ir sudėlioti kelionę, kur link keliaujat.

Visuomet jus palaikanti, Armantė